Man išties begal patinka, kai išaušta gera diena. (Na ir kas, kad šaldytuve neradau pieno kavai.) Prasidėjusi gana vėlyvai, ji pasitiko mane žodžiais "ėidamas namo supratau, kaip jūsų pasiilgau". Gražus dalykas, tas ilgesys. Ypač, kai dalykai, kurių ilgiesi, iš tiesų yra tokie mieli, žaismingi, gražūs. Ir gal išties draugystei sienų nelabai yra. Draugas ir už kelių tūkstančių kilometrų lieka draugu. Todėl šiandien planuose - ir atvirukų pirkimas, bei pašto ženklai Europon bei Australijon.. :)
O kai manęs paklausė "Iš kur jūs pažįstami?" tesugebėjau atsakyti kažką panašaus į "Ai, mes jau kokį dešimtmetį draugai", ir visai tame nepameluoti. Žavu, kai pažįsti žmogų taip gerai, jog kartais net sunku prisiminti, kada gi susipažinot. Apskritai, šiuo metu labai žaviuosi žmonių pokyčiu. Kaip asmeninis pasikeitimas su vienais suartina, su kitais išskiria.
Paryčiais keliaudama namo žavėjausi užmigusiu miestu. Tylu tylu, tik žiburiai nemiega. Ir viduje tokia ramybė,kad einu teisingu keliu. Ir kad man jis patinka.
http://www.youtube.com/watch?v=jZhQOvvV45w&feature=BFa&list=FLyQ9k96ok4CZ0I9yUBX238Q&lf=BFp
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą