Ir negaliu aš mokytis, kai galva pilna visko, apart grupių teorijos ir praktikos! Ir krausiu krepšį savaitgalį, važiuosiu traukiniu į Sostinę, skaitysiu traukiny psichitariją, žavėsiuos (savimi) tyliai, kaip žaviuosi tais keliaujančiais žmonėmis, kuriuos matau pro langus, gatvėse, traukiniuose ir autobusuose. Kartais net ne kryptis ar tikslas yra svarbu, o pats procesas, pats judėjimas. Ir gal ne tiek kilometrais, kiek keliavimu vidumi.Esu šiandien laiminga dėl visų tų, kurie sužino savo distancijas, kurias turės įveikt. Pamenu, kokia didžiulė gimtadienio dovana man tai buvo pernai. Šiemet... šiemet ditancijos jau kitos. Ir kitom kryptim. Bet galbūt ne prastesnės, nei buvo pernai.
"It can be guaranteed that the signs that life sends us will be confrontive, challenging, and always pointing us to the place promising us our next most powerful opportunity for growth."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą