A la pertrauka perskaičius ilgiausią ir vieną sudėtingiausių konspektų savo gyvenime. Vis dar nežinau, kaip viską išmoksiu, judėdama sraigės tempais su bene nuline motyvacija. Ne, man nėra dzin. Tik rasti kažkokį stimulą viską daryti gerai kažkaip nesigauna.
O besnausdama po pirmųjų konspekto lapų (taip, besimokant man labai skaniai miegasi), ėmiau tartis su savim dėl aktyvesnės veiklos. Žinau, kad pavasaris dar nedžiugina taip labai, kaip norėtųsi, tačiau jaučiu, kiek daug laiko prašūdeliauju veikdama nieką. O darbai ir kursinis taip keliauja keliauja į priekį, taip ir nesulaukdami savos dienos. Ir pasitvirtina sena gera taisyklė, jog kuo daugiau veiklų turi, tuo daugiau spėji. O štai su mažu jų kiekiu visada nespėji nieko. Neatitinkant mintims ir elgesiui, kažkurį reikia keisti.
O savaitgalis buvo begal puikus, net jei su kažkokiais keistais padariniais. Atsipalaidavimas ir laiko nepaisanti draugystė, miegas svetimose lovose, romas su laimu ir ispanai Erasmusai traukiny namo.
Ir, by the way, gal aš ir nupopsėjau, bet ji man dabar labai patinka:
http://www.youtube.com/watch?v=j2WWrupMBAE&feature=related
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą