Tarsi koks naminis katinas miegu lig pietų, šiek tiek skaitinėju, žiūriu filmus ir serialus, geriu arbatas didžiuliais kiekiais, ir visaip kitaip tinginiauju. Turbūt oficialioji versija turėtų skambėti - mokausi. Bet iš tiesų viskas kaip visada. Kad ir kiek sau kalbėtum, kad jau kitą kart tai tikrai pradėsi anksčiau.O bežiūrėdama vieną savo serialų galvoju, koks smagus dalykas yra draugų kompanija. Ir palydėti saulę prie jūros, mėgautis vynu, mėtyti akmenukus, mirkyti kojas... kiek gražių prisiminimų. Blogieji laikui bėgant išnyksta lyg dūmas (nors ne kažin kiek jų ir bėra). Ir visgi - jau grįžau. Jau nebesapnuoju naktimis, jau nebemirštu iš noro sugrįžti, jau esu čia. Ir planuoju savo dienas, seminarus, pasivaikščiojimus, vasaros darbus... Viskas sugrįžta į Lietuviškas vėžes. Ir pati sau galvoju, jog dažnai viskas esti nei taip gerai, nei taip blogai, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Ir jei koks gražus žmogus norėtų užsukti į svečius arbatos, aš jo mielai laukiu :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą