Give me a shot tonight

Give me a moment some kind of mysterious

Nors dar klausydamasi visų kalbų ir skaičiuodama išlaidas galvoju ne ne, gąsdina mane ir kam čia reikia, bet grįžau namo, o viduj taip rėkia - taip, taip, taip! Taigi, pažiūrėsim ką likimas nuspręs, bet viena žinau - bilietą pirksiu. O galbūt tiesiog žiūrėjimas į tuos, kurie užauga, duoda pakankamą spyrį į užpakalį, kuris verčia pajudėti ne tik smegenis, bet ir suvokimą apskritai. Džiaugiuosi pokyčiu ir augimu, žmogus tikrai eina teisinga linkme. Ne, ne mano žmogus, tiesiog žmogus. Ir berods suprantu, kad reikia užverti dar vieną langą, kurio skersvėjai pučia jau ilgą laiką. Užverti langus, atverti duris. 

Kartais galvoju ar galiu būti laiminga čia, šioje vietoje, šiame mieste. Sunku rasti atsakymą ilgalaikėj perspektyvoj. Bet jaučiu, kad galiu daugiau nei dabar. Ir kad jau noriu daugiau, nei dabar. Be abejo, atsisakyti ir palikti sunku. Ir keisti(s) sunkiau dar labiau. Bet kartais reikia. "Ir jei galvoji ar nori - reiškia nori". 

O kas smagiausia, tai įsikvėpiau ne metams, o šiandienai, rytojui, šiai savaitei. Įsikvėpiau pradėti dabar. Nuo šiandien :)