Šiandien norisi dalintis:

Mintimis, kurios ne tik įkvepia, bet ir norisi jomis sekti

 http://lovemorefearless.tumblr.com/post/43729893962/advice-to-my-kids

Bei muzika, kuri man kažkuo primena manęs pačios skambėjimą: 

Žmonės kartas nuo karto atranda į mane panašius žmones video vaizdeliuose ar nuotraukose. Šiandien taip pat gavau paveikslėlį su prierašu: looks a lot like you. O kokia graži mergina.

Tad štai - dienos bėga greičiau, nei sugebu jas gaudyti, o darbus dar tik po truputį pradedu judinti. Bet streso dar nėra, dar ramybė ir tylūs vakarai. Ir randu nemažai laiko vėl atrastam skaitymo malonumui.

Po labai blogų rytų kartais seka labai geri vakarai. Kažin ar tai tendencija, galbūt tiesiog pastebėjimas.

Svajoju...

  

...apie jaukius namus, kuriuose norėčiau gyventi. Be proto varvinu seilę žiūrėdama "small loft appartments". "Ne iš psichologo algos" sako N. ir visai neklysta. Bet pasvajoti juk galima, tiesa?  Gal kada nors...

Ir dar svajoju apie tuos nuostabius vaizdus, kuriuos dabar mato kita brangi mergaitė ir svajoju, kad galbūt galbūt, galbūt šiai svajonei bus lemta išsipildyti, kaip ap(si)dovanojimui už visus nuveiktus darbus. Bet tik tuo atveju, jei tie darbai bus iš tiesų nuveikti.

Ir laiko planuoti aš nelabai moku, gal dėl to, kad šiek tiek skrajoju padebesiais, o gal kad motyvacija yra kažkas ne itin atrasto, o gal dar milijonai priežasčių, kuriomis galima teisinti save ir kaltinti aplinką. Ne, viskas einasi visai neblogai, apart to, kad daryti darbų, kuriuos reikia, ne itin pradedu. O laikas tiksi, tiksi, tiksi... 

Tad rytojaus rytą pradėsiu ne tik nuo dušo, bet ir nuo deadline'ų. Nes reikia pradėti judėti iš taško A į tašką B, jei noriu ten nukeliauti. 

“The real voyage of discovery consists not in seeking new landscapes but in having new eyes.” ~ Marcel Proust

Labiausiai dabar norisi dalintis dainomis:

http://www.youtube.com/watch?v=OpQFFLBMEPI&noredirect=1

 http://www.youtube.com/watch?v=F3EG4olrFjY

bei savo nauju darbolaukio fonu:

Taip, pavasaris kažkur nejučia beldžiasi. Ir nors vakar, užvėrus teatro duris, mane pasitiko milijonai snaigių, buvo taip gražu, taip gražu, kad net nepikta ant ilgesio kupinos žiemos. Ir net ne pikta, kai kartais batai truputį šlapi, o nenutirpę šaligatviai virsta tiesiog čiuožyklomis. Aš (manyje) taip pat bunda. Gal sulaukus pavasario, o gal, kaip kasmet - mano naujieji metai prasideda kartu su mano naujaisiais metais, kai pavasaris visa jėga veržiasi pro langus, kaminus duris. Bet lig jų - dar milijonai mažų ir didelių darbelių, papergyvenimų ir pasipergyvenimų, puodelių arbatos bei šiltų pokalbių. Nes mane džiugina ne tik bilietai į kažkur, bet ir bendravimas, kurio, kaip bebūtų keista dirbant du telefoninius darbus, kartais labai pasiilgstu. Tiesa, svajonė apie Barceloną ar Porto paskutiniosios sesijos pabaigai skamba kaip medus Pūkuotukui... O kas toliau, o kas toliau? Savo tylia svajone kuo toliau, tuo labiau imu tikėti...

Vasario mėnuo - toks keistokas. Atrodo, kai visi švenčia meilės dieną (argi ne atsitiktinumas, kad ji paskelbta būtent tuomet, kai labiausiai esam išsiilgę šilumos), ir pavasaris jau ne už kalnų, žiema į pabaigą ir nauji darbai prasideda, būtent tada labiausiai norisi susisukt į kamuoliuką ir palaukti kol praeis. O pabusti jau su saulės šviesa ir žalumos daigeliais visur aplink. Taip, mano vasariai, kiek juos pamenu, visada turi tą purvyno kvapą, kurio nemėgstu, nors ir žinau, kad būtent purvynas pranašauja apie ateinantį pavasarį.

Tad leidžiu dienas - miegodama, kartais kepdama keksiukus arba pyragėlius su grybais, kuriais truputį norisi dalintis, bet ne visada išeina, ieškodama filmų ar knygų, ir dažnai jų nerasdama, o dar labiau nerasdama įkvėpimo, kuris dabar taip pat gerokai pažliugęs. Bet ne ne ne, nereikia čia burnoti nei ant blogo gyvenimo, nei ant ilgos žiemos. Juk viskas vyksta pagal mūsų pačių pasirinkimą. Tad dabar tiesiog leidžiu sau tokiai būti. Ir myliu save visokią. Ilgi darbo vaisiai atneša rezultatų, vienaip ar kitaip. 

Apie ką aš čia dar... Net nežinau. Gal apie sprendimus, kuriuos reikia priimti. Ir nors vis dar dvejoju, vidujai jau tarsi žinau sprendimus. Ir dėl ateities, kuri, kartu su nuotykio dvelksmu, atneša nerimą ir abejones. Bet viskas veikia taip, kaip reikia. Tikėjimą sunku iš manęs atimti. 

Atrodo taip ilgu, kad net ilgiuosi ilgesio...
http://www.youtube.com/watch?v=8BRdY0NR08g