Kavą galiu gerti daug ir dažnai. Keista, juk rudenys kvepia žaliosios arbatos puodeliais. Bet gal dėl to kad dar ne ruduo, o gal kad dar nesinori to rudens įsileisti į širdį, nors už lango jis man net truputį patinka. O gal dėl to, kad norisi keisti spalvas, plaukus ir akinius, tik niekaip iki galo nesubrandinu idėjų. Apie tai, kaip turėtų atrodyti galutinis variantas ir apie tai kaip galiausiai noriu sukti save ir pasaulį aplink. Mielai grįžtu į truputį rutinos, tik su gana daug džiaugsmų ir nelabai artimų, tačiau žmonių, su kuriais gera juoktis ir šiek tiek gossipint. Ir net keista, kaip platesnis vaizdas ir kitų nuomonės keičia požiūrį į dalykus, kuriuos visai neseniai įvardijau sau kaip esamus. Gal ir gerai - gyventi dėl to lengviau. 

Vis dar šiek tiek kamuoja tingulys, kurį dar visai lengvai įveikiu. Ir teisybę sakiau, jog streso patiri tiek, kiek kokybiškai norisi viską atlikti. Kolkas didelės kokybės iš savęs nespaudžiu, o tuo pačiu lieka laiko ir dėmesio kitiems dalykams, kurie kartais atrodo netgi svarbesni. Pradėsiu ketvirtadieniu tvirtinti savo kompetencijas. 

Ir in the mean time ieškau kokių nors treniruočių, idealiai atitinkančių mano lūkesčius. Pasirodo, viskas gerokai sudėtingiau nei atrodo. Bet juk kas ieško, tas randa, tiesa? Ir vis daugiau pliusų dedu pokyčiams, kurie būtų džiaugsmingi ir tuo pačiu gal net nelabai tolimi. Bet žinau, kad tai padėtų neskausmingai pereiti iš vieno etapo į kitą, o tas pereinamasis laikas labai praturtintų. Ir visai be laukimo, tik su noru ir lengvu jaudulio dvelksmu.