The most important things in life aren't things

Savaitgalis tikrai pilnas galvojimo, emocijų, santykių, galbūt netgi būsimų sprendimų. Turbūt tai vadinama "emociškai intensyvus". Ir dėl įvairių gerų dalykų, ir dėl nelabai džiuginančių. Keista, kad kitus dalykų mokantys žmonės kartais patys prieštarauja savo mokymams, kuriais taip tikėjo. O galbūt teorija yra daug sunkiau pritaikoma, kad ir taip žaviai tai skambėtų. Visgi atrodo kad daug galvoju ir sprendimą teks priimti, tik dar nežinau kada. Prieš ar po? Nors jausmas itin ryškus. Net stebinančiai ryškus. Ir labai ryškus palyginimas su kitais dalykais ir žmonėmis, kuris atrodo gana absurdiškai, bet egzistuoja. Ir dar kažkas apie 3rd party caller, kuris net teoriškai atrodo neatrasta žemė. Bet berods ir ten gali žydėti gėlės. 

Tuo pačiu jauku ir gera, kad perpildytos dienotvarkės jau į pabaigą ir visai laukiu sniego ir šaltuko, kandančio nosį. Taip pat pasivaikščiojimų su brangiosiomis Vilniuj jau berods po Kalėdų ir visų itališkų istorijų. Ir dar kitų mielų dalykų, kuriuos žiema atneša. Kalėdiniai pasisėdėjimai, imbierinių sausainių kvapas, mandarinai, kakava, mintys apie dovanas ir stebuklėlius, pūkuotos šlepetės ir lempučių žybsėjimai. Ir dar - pastaruoju metu labai labai pasiilgau apkabinimų.