Aš nežinau ar neišsakytus dalykus visada interpretuoju teisingai ir iš tiesų yra milijonai dalykų, kuriuos suprantu galbūt ne taip ir ne ten, bet kaip kažkas yra pasakęs "kalba yra prasčiausias žmonių bendravimo būdas". Gal todėl tiek daug dalykų tarp mūsų skamba kažkaip neišreikštai, neįvardytai, per aplinkui, nors kai pagalvoji, turbūt leidžiam savo protui abejot net ir akivaizdžiais dalykais. Ir gal visai fainai kad kartais tiesiog jautiesi. Kaip kad šiandien. Kad tai tavo rūbas. Ar tavo žmogus. 

Vienaip ar kitaip gruodis ima kvepėti poilsiu ir mažais stebuklais, kuomet dalykai sprendžiasi, malonumai po truputį dėliojasi į dienotvarkes ir laikau kumštukus, kad viskas pavyktų su savaitgaliu. Negaliu sakyt, labai pasiilgau. Ar iki tol reikia kažką padaryti? Reikia. Bet kažkoks galutinis tikslas ir finišo tiesioji yra motyvatorius. 

Kaupiu mažus spindulėlius viduje, jaučiu, kaip ima šviesti :)