Tavo klausimai kartais taip išmuša iš vėžių,

O durklais badai dar aštriau nei kiti…

Ir vis tik kaskart atrodo kažko pasimokau.

Nors dažnai tai net nėra pamokos,

Bet patirtys, atrūšiuojantys savybes, veiksmus ar žmones…
Pabrėžiantys momentus, kuriems kartais kaip tik norisi priešintis.
Ar net artėja prie naujų kompleksų įvarymo,
Bet kartais - protingi ir tobulinantys pripažinti.


Tai kas širdy,

Ką turi įgimtą,

Parodyt gal ir nevisad reik,

Bet nuolat slopinti nereikia.

Ir tai, ką turi - niekas neatims. 

Niekad nebūsi tobulas nei Tu, nei aš.

Ir visad bus tiek prastesnių, tiek geresnių.

Bet vien dėl to nekonkuruoji,

Jei darai tiesiog dėl to, kad smagu…

Išsigryninimai vyksta iš patirčių ir viduje.

/G.Žaltauskaitė/