For a moments like this it is worth to live. Tikrai, milijonas gražiausių jausmų ir akimirkų. Ačiū. Ir visai netrukus - akimirkos susidėlioti mintis ir daiktus ir kibti į naujus dalykus. Sunku, kai nesuformuluoju tiksliai, kas man būtų įdomu. Tokiu atveju sunku rinktis. Ir blogai, kad visai priimu idėjas, kurios nėra pačios geriausios. Kažkas čia ne taip. Nesusidėlioju kas. Galbūt visi turimi variantai neatrodo teisingi, kol nėra to, kuris patvirtintų tai, kas esu. Kartais galvoju kas man patinka - nepriekaištingas dosje ar pokalbis. Ir net negaliu paaiškinti logiškai, kodėl šypsausi vien pagalvojus - ar iš ilgesio, ar dėl galimybių. Atrodo, gyvenimas kelia daugiau klausimų, nei duoda atsakymų. Bet gal tai ir yra žavesys - keliauti nežinant. Net jei kartais kažkaip nekomfortabilu, nejauku ar nedrąsu. Arba visiškai neaiški final destination. 

Visai tikėtina, kad mano planams trūksta kryptingumo ar konkretumo. O tuo pačiu taip norisi gyventi kažkaip humanistiškai - tikint, kad viskas savu laiku, sava tėkme, sava eiga... Galbūt per mažai tikiu. Atsakymų noris ieškotis protingose knygose arba protingoje many. Kažin, ar mūsų laukia pasivaikščiojimai? Pasivaikščiojimus aš labai mėgstu.