"Lifetime - It doesn't matter what u find at the end of the run, it matters how u feel while runnin' ".Žiūriu į jį ir prisimenu, kaip kalbėjom apie planus ir dalykus, kuriuos svajojam nuveikti savo gyvenime. "Believe, and you'll succeed" - tada man sakė ir tas įkvėpimas lyg iš kažkur sugrįžta į mane su naujais vėjais. Ne dėl kitų žmonių, ne dėl normų ar standartų - vidujai jaučiu beprotišką norą susigrąžinti emocijas, tikėjimą, aistrą gyventi ir dirbti, mintis rašyti. Norisi pagaliau pabusti iš žiemos miego ir (su milijonu priežasčių kodėl ne čia ir ne dabar) eiti į priekį. Žinau, kad šis noras turi milijoną "bet", tačiau prieš juos visus tesinori užsimerkti ir sakyti "aš galiu!" nes žinau, kad tikrai. Noriu ir galiu.

Nekamuoja manęs priešgimtadieninė depresija. Gal labiau priešgimtadieninis pavasaris, kuomet realybę galima šiek tiek praignoruoti ir labai gražiai įpinti svajones į kasdienybės liūną. O net ir kasdienius darbus daryti su šiek tiek daugiau džiaugsmo ir pasitenkinimo. Juk kai apsidairai - iš tiesų visko yra. Yra ir draugų, ir pramogų, ir pinigų.

Tikiuosi mano išsvajotasis pavasaris jau netoliese.