Tarp mano dienų, tarp žmonių, kuriais žaviuosi, tarp mylimųjų ir dainų... Kontrastai. Galbūt natūraliai, kai esi pereinamajam etape tarp senosios savęs ir naujosios savęs, kai integruoji naujas mintis ir jausmus, po truputį ištrindama senus ir nereikalingus, kai vėl atbunda noras ieškoti, pažinti... Kai nesinori pamesti to, ko taip ilgai ieškojau. Kaip smėlis mano rankose gyvenimas, o gal jo nuotrupos, o gal prisiminimai. Galbūt smėlis naujai kopai. Galbūt tik vėjo dulkėms.
"Manau, svarbiausias dalykas, tekęs mūsų kartai - nesuskaičiuojami būdai būti" - skaitau citatą, kuri mane palietė taip, kaip seniai kažkas buvo palietęs. Nesuskaičiuojami būdai būti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą