Po keletos dienų arbatinimosi geriu nuostabiausiai skanų puodelį kavos, o už lango apsiniaukę ir krenta lietaus lašai. Vis dar klausau ir klausau eurovizinės Euphoria, kuri mane kažkuo pakerėjo. Turbūt taip ar kažkaip panašiai skamba dabartinė pabaiga. Ir kažkaip ramu. Kad visi taškai padėti, žodžiai išsakyti ir jausmai išjausti. Kad dabar porą savaičių lysiu (dar nežinau kokios spalvos lašais), o po to bus kita diena. Debesys ne visada reiškia liūdesį. Kartais tiesiog norisi pabūti taip, kaip būnasi.
Beje, vakar žiūrėjau labai nuostabų filmą. Cafe de flore vadinasi, jei kas norėtų pažiūrėt :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą