http://www.youtube.com/watch?v=c__noWWtdZg
Kartais visai netyčia sekmadienis užklumpa vidury savaitės. Atsineša su savimi kiek apniukusią dieną, ramybę, šiltą chalatą ir arbatos puodelį su šokoladu, draugę kitapus ekrano, pokalbius apie viską ir apie nieką. Guli šalia, dvelkia ramybe, apklosto šiltais patalais. Kartais norisi tokias akimirkas užkonservuoti, sudėti į mažus gražius stiklainius, kad prireikus galėtum kabinti šaukštais, visai taip, kaip mamos virtą uogienę.
Taip, kartais iš tiesų sugebu susikurti žavingai nuostabų paprastumą.
Nežinau, ar žodžiai visada yra geriausia kalba. Kažkur skaičiau, kad mes taip įpratome naudoti žodžius viskam išreikšti, kad nebemokame jokių kitų būdų. Visgi kartais tylėdama galvoju, jog nekeldama klausimų gaunu kur kas daugiau atsakymų.
Kažkoks lengvumas. Nežinau iš kur jis, turint galvoje ant nosies kabančią sesiją, vis dar nebaigtus darbus, planuojamas keliones ir ne pačią lengviausią vasarą. Bet taip gera ir lengva.
Absiglėbus sekmadienį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą