Noriu prie jūros

Visuomet kažkur važiuodama jaučiu keistą ramybę. Tarsi pro šalį bėgantys vaizdai būtų tam tikra meditacijos forma. Gal ir yra - kas čia žino. Profilaktiškai važiuoti kur nors toli. Reikėjimas. / Vis dažniau imu daryti dalykus, kurių norisi čia ir dabar. Kartais logiškai pagalvoju, kas svarbiau - užlipti ant

to kalno valandėlei, pasigrožėti panorama, ar peržiūrėti skaidres rytojaus egzaminui. Ir pasirenku kalną. Keista ramybė. Mane užkalbinęs vyriškis draugiškai klausia, ar esu buvusi kitose panoramose. "Žmonės pamiršta grožėtis" - sako jis. Gal ir teisybė. Pamiršta mėgautis. O man kartais labai norisi sėdėt ant pasaulio krašto ir tabaluoti kojomis. Ir kartais taip pasitikti rytus. 

Ir dar vakar maloniai nustebau, kaip tipiškas marozėlis draugiškai pasisveikino su vairuotoju, sakė "sustokite, prašau", ir "ačiū" išlipdamas. Treningais maskuojamas intelektas. Bet smagu maloniai nustebti. 

Įdomu, kaip ilgai išbūsiu taip, kaip man būti nesiseka. Bet keistai jaučiu, kad yra reikėjimas. Pabūti. 

Dabar kogero jau atėjo laikas toms egzamino skaidrėms.