2014 m. gegužės 27 d., antradienis


I don't care, go on and tear me apart
I don't care if you do, ooh
'Cause in a sky, 'cause in a sky full of stars
I think I saw you



...niūniavau sau gulėdama ant ežero liepto, skaičiuodama krentančias žvaigždes. Nedaug jų mačiau. Ir norų sugalvoti nespėjau. Bet tokios akimirkos... Jos truputį užima kvapą. Arba priverčia prisiminti tai, kam ir dėl ko mes gyvenam. Taip pat kaip ir pokalbiai, kurie priverčia pamiršti apie tuštumas. Arba padeda jas įvardinti garsiai. Esu dėkinga žmonėms, kurie su manimi kalbasi. Kartais taip giliai, kad pati būnu nustebusi dėl jų ir savo atvirumo. Bet atrodo tikrai - kam gi daugiau esu, jei ne dėl tų, kurie atiduoda širdis. Arba dėl tų, kuriems po gabalėlį išdalinu save. Go on and tear me apart. I don't care if you do. 
Atrodo, pasitvirtinau ir skaitytas tiesas apie laiką, kuris toks geras, kad gaila valandų net miegui. Tik dar nesugalvojau, kaip šį patyrimą perkelti iš vienos lokacijos į kitą. Bet apie tai dar reikės pagalvoti. 
O šiaip - atostogos. Laikas geroms knygoms, ledams ir svajonėms. Pasiimk mane prie jūros. Na, arba ledų :) 


Bebrusai, 2014

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą