Oh, my brother, what you're gonna do today

I've heard you missed your train

I've heard you missed your last train 

Taip ar jau beveik panašiai galime dainuoti vasarai, kuri visada palieka šiek tiek skausmingai, o tuo pačiu atnešdama daug senų gerų dalykų į gyvenimus ir širdis. Gal dėl to man pavasariai ir rudenys patinka labiau nei vasaros ar žiemos, nes jie būna kažkas tarpinio, kažkas šiek tiek svajongo ir truputį valiūkiško. Ir taip, apsigaubus didžiuliais megztiniais vakaroti kur kas jaukiau nei plazant suknelėm. Sakykit jūs man ką norit. O dar ir žmonės kartais būna tokie - jaukūs kaip tie dideli megztiniai, kuriuos noris va taip vat nučiupinėti, apkabinti, susisupti ir mėgautis tuo, kad gali juos apglėbt. Vieną tokį šiandien čiupinėjau. :) Ir bent kolkas nenutolsim. Bent kolkas.

O šeštadienį tyliai kursiu planus ir ieškosiu ko nepametus, pasislėpdama nuo visų ir atsiverdama savoms mintims. Net keista turėti visą dieną, visą visą dieną tam, kam paprastai neatrandu laiko ir vietos. Jau dabar laukiu. Ir gal tada pasipildys visi tie sąrašėliai, susidėlios mintys, susirikiuos planai. Atrodo, įšoksiu lyg į traukinį, truputėlį sustosiu ir šoksiu sūkurin atgal. Bet ta diena, tos kelios valandos - jos turėtų būti tikras gėris. Nežinau ką mano galva kalbės, bet teks tai ištverti :) 

O jis sako, kad viskas su manim aišku. Kaip gi aišku jam, jei neaišku man pačiai?!