2013 m. sausio 12 d., šeštadienis

(ne aš)

Minėti daiktus, jausmus ir žmones, kurie nėra tie, esamieji. Galbūt būsimuoju laiku. Apsigaubti širmomis, audėklų skiautėmis, šešėliais ir tamsomis. Kad viską vėl nušviesti. Ryti - vyno taurėmis, minčių raizginiais. Griauti sienas? Statyti dar storesnes. Nespręsti neišsprendžiamųjų. O gal tiesiog sugrįžti. 
Kartais išties sunku spręsti neatitikimus tarp požiūrio ir poelgio, tarp norimų ir esamų. Ir dar prie viso to pridėjus buvusius atspalvius. Ši žiema kaip niekada miglota. Miglomis užsėti laukai, planai, užšaldytos svajonės. Sąstingis su rusenančia viltimi, kažkur sapnuose besiveržiant ugnikalniams, imant idealiuosius, tuos, kuriuos piešiu vaizduotėje. Šaltinis. Štai koks turėtų būti pavadinimas tų dryžių, liekančių nuo nubėgančio šešėlio. Spalvoti, išsilieję, kupini drąsos. Šaltiniai. 
 
Atrodo, lengvai galėčiau nupiešti visa tai, kas mintyse. Paviršiun kylantys audrų purslai. Vilkais staugianis miškas. Nutyla.

2 komentarai: