Give me a shot tonight

Give me a moment some kind of mysterious

Nors dar klausydamasi visų kalbų ir skaičiuodama išlaidas galvoju ne ne, gąsdina mane ir kam čia reikia, bet grįžau namo, o viduj taip rėkia - taip, taip, taip! Taigi, pažiūrėsim ką likimas nuspręs, bet viena žinau - bilietą pirksiu. O galbūt tiesiog žiūrėjimas į tuos, kurie užauga, duoda pakankamą spyrį į užpakalį, kuris verčia pajudėti ne tik smegenis, bet ir suvokimą apskritai. Džiaugiuosi pokyčiu ir augimu, žmogus tikrai eina teisinga linkme. Ne, ne mano žmogus, tiesiog žmogus. Ir berods suprantu, kad reikia užverti dar vieną langą, kurio skersvėjai pučia jau ilgą laiką. Užverti langus, atverti duris. 

Kartais galvoju ar galiu būti laiminga čia, šioje vietoje, šiame mieste. Sunku rasti atsakymą ilgalaikėj perspektyvoj. Bet jaučiu, kad galiu daugiau nei dabar. Ir kad jau noriu daugiau, nei dabar. Be abejo, atsisakyti ir palikti sunku. Ir keisti(s) sunkiau dar labiau. Bet kartais reikia. "Ir jei galvoji ar nori - reiškia nori". 

O kas smagiausia, tai įsikvėpiau ne metams, o šiandienai, rytojui, šiai savaitei. Įsikvėpiau pradėti dabar. Nuo šiandien :) 

Kavą galiu gerti daug ir dažnai. Keista, juk rudenys kvepia žaliosios arbatos puodeliais. Bet gal dėl to kad dar ne ruduo, o gal kad dar nesinori to rudens įsileisti į širdį, nors už lango jis man net truputį patinka. O gal dėl to, kad norisi keisti spalvas, plaukus ir akinius, tik niekaip iki galo nesubrandinu idėjų. Apie tai, kaip turėtų atrodyti galutinis variantas ir apie tai kaip galiausiai noriu sukti save ir pasaulį aplink. Mielai grįžtu į truputį rutinos, tik su gana daug džiaugsmų ir nelabai artimų, tačiau žmonių, su kuriais gera juoktis ir šiek tiek gossipint. Ir net keista, kaip platesnis vaizdas ir kitų nuomonės keičia požiūrį į dalykus, kuriuos visai neseniai įvardijau sau kaip esamus. Gal ir gerai - gyventi dėl to lengviau. 

Vis dar šiek tiek kamuoja tingulys, kurį dar visai lengvai įveikiu. Ir teisybę sakiau, jog streso patiri tiek, kiek kokybiškai norisi viską atlikti. Kolkas didelės kokybės iš savęs nespaudžiu, o tuo pačiu lieka laiko ir dėmesio kitiems dalykams, kurie kartais atrodo netgi svarbesni. Pradėsiu ketvirtadieniu tvirtinti savo kompetencijas. 

Ir in the mean time ieškau kokių nors treniruočių, idealiai atitinkančių mano lūkesčius. Pasirodo, viskas gerokai sudėtingiau nei atrodo. Bet juk kas ieško, tas randa, tiesa? Ir vis daugiau pliusų dedu pokyčiams, kurie būtų džiaugsmingi ir tuo pačiu gal net nelabai tolimi. Bet žinau, kad tai padėtų neskausmingai pereiti iš vieno etapo į kitą, o tas pereinamasis laikas labai praturtintų. Ir visai be laukimo, tik su noru ir lengvu jaudulio dvelksmu. 

Net ir Delfy kartais būna skaitinių, pagaunančių mintis ir dėmesį. Šiandien radau vieną jų. Tai tiesiog klausimai, į kuriuos gal net neverta atsakyti, bet tikrai verta pamąstyti. Tad darau tiesiog copy - paste. Kad tikrai pamąstyčiau.

1. Kiek sau duotumėt metų, jeigu nežinotumėt savo amžiaus?

2. Kas blogiau: pabandyti ir patirti nesėkmę ar iš viso nepabandyti?

3. Jeigu gyvenimas yra trumpas, tai kodėl mes darome tiek daug to, ko nemėgstame ir tiek mažai to, ką mėgstame ir mums teikia pasitenkinimą?

4. Jeigu darbas atliktas, viskas jau pasakyta ir padaryta, tai ko buvo daugiau – kalbų ar darbų?

5. Jeigu Jums būtų suteikta proga pakeisti tik vieną dalyką pasaulyje, kas tai būtų?

6. Jeigu laimė taptų nacionaline valiuta, koks darbas jus padarytų laimingu?

7. Jūs darote tai, kuo tikite, ar bandote patikėti tuo, ką darote?

8. Jeigu vidutiniškai gyventumėte 40 metų, ką pakeistumėt savo gyvenime, kad jis taptų visavertis?

9. Kaip manote, ar kontroliuojate įvykius savo gyvenime?

10. Jeigu galėtumėt mažam vaikui duoti tik vieną patarimą visam jo gyvenimui, ką jam pasakytumėt?

11. Ar galėtumėt nusižengti įstatymui dėl mylimo žmogaus?

12. Ar Jūs matėte beprotybę ten, kur vėliau įžvelgėte genialumą?

13. Ką gyvenime darote kitaip nei visi kiti?

14. Kodėl taip išeina, kad tai, kas daro laimingu Jus, visus kitus nebūtinai padaro laimingais?

15. Ką tokio gyvenime Jūs labai norėjote padaryti, bet taip ir nepadarėte? Kas sutrukdė? Ir kas vis dar trukdo iki šiol?

16. Jeigu būtų Jums pasiūlyta gyventi kitoje šalyje, kurioje šalyje gyventumėt?

17. Jūs vis dar stipriai laikotės kažką įsikibę, ką jau senai vertėjo paleisti?

18. Jūs spaudžiate lifto iškvietimo mygtuką daugiau nei vieną kartą? Jus iš tiesų manote, kad tuomet jis atvažiuos greičiau?

19. Kodėl Jūs – esate Jūs?

20. Jeigu galėtumėt sau tapti draugu, Jūs pats norėtumėte tokio draugo?

21. Kas blogiau: ar tai, kad geriausias draugas išvažiuoja gyventi svetur, ar tai, kad geriausias draugas gyvena šalia, tačiau Jūs nustojate bendrauti?

22. Už ką labiausiai esate dėkingas gyvenime?

23. Ką pasirinktumėt: prarasti visus turimus prisiminimus, ar niekada neturėti naujų?

24. Ar galima išsikovoti tiesą be kovos?

25. Jūsų pati didžiausia baimė tapo reali?

26. Jūs pamenate, kaip stipriai buvote susikrimtęs prieš penkerius metus? Ar dabar tai vis dar svarbu jums?

27. Koks prisiminimas iš vaikystės yra Jums pats laimingiausias? Kas būtent daro jį tokiu brangiu?

28. Jeigu ne dabar, tai kada?

29. Kodėl religija, kuri propaguoja meilę, tapo begalės karų priežastimi?

30. Ar įmanoma absoliučiai būti tikru ir žinoti, kas iš tiesų yra gerai, o kas blogai?

31. Jeigu šiandien jums duotų milijoną eurų, Jūs išeitumėt iš darbo?

32. Jeigu mes mokomės iš klaidų, tai kodėl taip bijome suklysti?

33. Ką darytumėt kitaip, jeigu žinotumėt, kad niekas Jūsų nepasmerks už tai?

34. Kada paskutinį kartą girdėjote savo kvėpavimą? O kada klausėtės savo širdies plakimo?

35. Sprendimai priimami čia ir dabar. Klausimas toks: Jūs pats savarankiškai priimate sprendimus, ar už Jus tai padaro kiti?

http://gyvenimas.delfi.lt/istorijos/klausimai-kurie-pamankstins-prota.d?id=62193249#ixzz2dxkE0hhs

Tvarkau šiandien namus ir galvoju, kad grįžtu. Grįžtu po vasaros, po klajonių, po šiokio tokio šen bei ten, pravėdinta galva ir truputį užaugus. Grįžtu į senus ir naujus darbus, į naujus planus, į kiek kitokį gyvenimo ritmą. Ir dar grįžtu į jaukumą, kurį ruduo nevaldomai neša. Ne ne, nemėgstu nei lietų nei balų, juo labiau tada, kai eiti kažkur reikia. Tačiau mėgstu tą jaukumą, kai atsikvėpus po ilgos dienos su puodeliu arbatos rankose virtuvėj kalbamės apie dalykus. Arba truputį apie nieką. 

Berods pasiruošiau naujiems mokslo metams, darbams, ir kažkam netikėjo. Neabejoju, kad kažkas netikėto papuoš metus, duris, akis, o gal bevardį pirštą :) Nes tie maži netikėtumai ir yra žaviausios dienos smulkmenos, gražiausios akimirkos ir šilčiausi jausmai. Šį tą naujo išmokau ir apie juos - galim jausti tai, ką leidžiam sau jausti. Net jei leidžiam labai labai nesąmoningai, bet manoji akis žvitri net šiuo klausimu. 

O šiaip net nežinau kodėl, bet atrodo kad žavus toks pasiruošimas naujai savaitei, kai spėji viską ką norisi ir dar truputį, kai namai kvepia jaukumu, o pedikiūras, nors ir jau slepiamas batuose, visgi žaviai žalsvas. 

Aha, gyventi man patinka. 

and all at once, summer collapsed into fall

Oh, my brother, what you're gonna do today

I've heard you missed your train

I've heard you missed your last train 

Taip ar jau beveik panašiai galime dainuoti vasarai, kuri visada palieka šiek tiek skausmingai, o tuo pačiu atnešdama daug senų gerų dalykų į gyvenimus ir širdis. Gal dėl to man pavasariai ir rudenys patinka labiau nei vasaros ar žiemos, nes jie būna kažkas tarpinio, kažkas šiek tiek svajongo ir truputį valiūkiško. Ir taip, apsigaubus didžiuliais megztiniais vakaroti kur kas jaukiau nei plazant suknelėm. Sakykit jūs man ką norit. O dar ir žmonės kartais būna tokie - jaukūs kaip tie dideli megztiniai, kuriuos noris va taip vat nučiupinėti, apkabinti, susisupti ir mėgautis tuo, kad gali juos apglėbt. Vieną tokį šiandien čiupinėjau. :) Ir bent kolkas nenutolsim. Bent kolkas.

O šeštadienį tyliai kursiu planus ir ieškosiu ko nepametus, pasislėpdama nuo visų ir atsiverdama savoms mintims. Net keista turėti visą dieną, visą visą dieną tam, kam paprastai neatrandu laiko ir vietos. Jau dabar laukiu. Ir gal tada pasipildys visi tie sąrašėliai, susidėlios mintys, susirikiuos planai. Atrodo, įšoksiu lyg į traukinį, truputėlį sustosiu ir šoksiu sūkurin atgal. Bet ta diena, tos kelios valandos - jos turėtų būti tikras gėris. Nežinau ką mano galva kalbės, bet teks tai ištverti :) 

O jis sako, kad viskas su manim aišku. Kaip gi aišku jam, jei neaišku man pačiai?!

Your mind is playing tricks on you, my dear. Galvoje, kur vyksta milijonai dalykėlių, sukuriančių mažus bardakėlius, apie kuriuos kartais noris galvoti susirūpinus, o kartais visiškai besišypsant. Nes taip ir einasi gyvenimas - siųsdamas milijonus staigmenų. Ir vis labiau įsitikinu minčių galia, nes visa tai, ką galvoju net sau nepripažindama kažkaip laikui bėgant sueina į labai apčiuopiamus dalykus. Leisk gyvenimui veikti. O po to stebiuosi savo mintimis, kai jos pavirtsa į realų pavidalą ir šypsausi sau rodydama - argi ne pati tai sukūrei? O dabar srėbk košę, kurią prisivirei. O smagioji dalis ta, jog kuo labiau didėja sąmoningumas, tuo daugiau gali iš savęs pasijuokti. Nes supranti ne tik kaip, bet ir dėl ko viena ar kita sukūrei. Cha. Žiūrėsim kas bus. 

We got the power. Apie viską - sprendimus, kuriuos priimam, jausmus, kuriuos jaučiam, mintis, kurias galvojam, veiksmus, kuriuos atliekam. Ir kartais net baisu kai pagalvoji, kad už visa tai, kas esi, esi atsakingas pats. Na taip, galima kaltinti aplinkybes, tinkamas/netinkamas sąlygas ir dar milijoną dalykų, kuriuos iš esmės irgi renkiesi pats. Tad kartais noris spirti sau į užpakalį ir pačiai apsidairyti į tai ką sukūriau. Ar tai yra viskas, ką galiu? 

Ir net nežinau iš kur manyje gimsta tas noras parduoti. O gal mokytis parduoti taip, kaip matau tai darančius. Gal tas suvokimas, kad JAU, o dar NIEKO. Keista taip dažnai suvokti iš naujo, lyg kas baksnotų pirštu ir rodytų - žiūrėk žiūrėk. Žiūriu, ir netgi imu jausti ne tik norą, bet ir reikėjimą  JUDĖTI. Kažkur šiek tiek toliau, šiek tiek į priekį, šiek tiek smarkiau atsispirti. Smulkmenos turi kažkaip susidėlioti į aiškų kontekstą, nes jau beveik beveik išrutuliojau mintį. Dar truputis ir jau. 

O šiaip tikrai, kartais tereikia labai gerai prapūsti galvą vėju ir viskas pasidaro šviesiau, aiškiau, maloniau. Džiaugiuosi, turėdama tuos, kuriuos turiu. Ir kartais beveik nepastebimai besirūpinančius.

Sako, pasakius merginai, kad ji stora, ji iškart puola laikytis dietų, o pasakius, kad kvaila - knygų skaityti nepuola. O man kažkaip labai norisi išlįsti iš delfi ir persiorientuoti bent jau į bernardinai.lt, kurį pasirodo darbe irgi užkrauna :)