We got the power. Apie viską - sprendimus, kuriuos priimam, jausmus, kuriuos jaučiam, mintis, kurias galvojam, veiksmus, kuriuos atliekam. Ir kartais net baisu kai pagalvoji, kad už visa tai, kas esi, esi atsakingas pats. Na taip, galima kaltinti aplinkybes, tinkamas/netinkamas sąlygas ir dar milijoną dalykų, kuriuos iš esmės irgi renkiesi pats. Tad kartais noris spirti sau į užpakalį ir pačiai apsidairyti į tai ką sukūriau. Ar tai yra viskas, ką galiu? 

Ir net nežinau iš kur manyje gimsta tas noras parduoti. O gal mokytis parduoti taip, kaip matau tai darančius. Gal tas suvokimas, kad JAU, o dar NIEKO. Keista taip dažnai suvokti iš naujo, lyg kas baksnotų pirštu ir rodytų - žiūrėk žiūrėk. Žiūriu, ir netgi imu jausti ne tik norą, bet ir reikėjimą  JUDĖTI. Kažkur šiek tiek toliau, šiek tiek į priekį, šiek tiek smarkiau atsispirti. Smulkmenos turi kažkaip susidėlioti į aiškų kontekstą, nes jau beveik beveik išrutuliojau mintį. Dar truputis ir jau. 

O šiaip tikrai, kartais tereikia labai gerai prapūsti galvą vėju ir viskas pasidaro šviesiau, aiškiau, maloniau. Džiaugiuosi, turėdama tuos, kuriuos turiu. Ir kartais beveik nepastebimai besirūpinančius.

Sako, pasakius merginai, kad ji stora, ji iškart puola laikytis dietų, o pasakius, kad kvaila - knygų skaityti nepuola. O man kažkaip labai norisi išlįsti iš delfi ir persiorientuoti bent jau į bernardinai.lt, kurį pasirodo darbe irgi užkrauna :)