Jei tai kažkas nuostabaus - galėtum būti Tu.

Žiūriu kelionės trupinėlius iš albumo mergaitės, kuri iš tiesų moka fotografuoti (tikiuosi nepyks už autorinio darbo pasisavinimą) ir man tos vietos tokios savos. Takai takeliai. Ir visgi gal šiandien vietoj Genovos porto pasirinkčiau aplankyti levandų laukus. Ir kvepėtų, kvepėtų kvepėtų... Ir tie mažulyčiai sausainiukai, kurių vis dar noriu paragauti. Ech! O dar kita vasara būtų visai neprošal Turkijoj. Pasilikau sau mažytį priminimą išssisaugojant nuorodą. Reikia smaigstytis naujas vėliavėles. Vis dar nežinau kuriam pasaulio krašte. Bet noris susikraut kuprinę ir net nebūtinai ten įsimesti gražių rūbų, tik patogius batus. Ir nebūtina man žinoti visa, ką siela mano mato. 

 Dar būna mergaičių vakarai, kai viskas paprastai lengva ir taip, kaip visada. Kartais stabilumas yra visiškai puikus dalykas, kai gali prieiti, apkabinti ir suprasti - tu namie. Nesvarbu kur bebūtum. Dievaži, su jumis aš imu ir savimi labiau tikėti. Ir tie milijonai planų planelių, svajonių ir visiškų paistaliojimų - tikrai mes galim viską. Nepriklausomai nuo to kur vakaras prasideda ar baigiasi. Ir galbūt bus tik dar įdomiau, kai mūsų stotelės išsiplės per žemyną. Ar žemynus? Pažiūrėsime! 

Kolkas dar vis neesu tikra dėl savo kelio. Bet one way or another, viskas juk turi kažkaip išsispręsti, susidėlioti, išsirutulioti ir būti geriausia visais atžvilgiais. Vis dar neprisijaukinu minties apie mokslus, ir galbūt net jaučiu šiokį tokį pokytį prioritetuose, bet pirminis svajonės variantas man atrodo vis dar priimtinas. Gal tuo ir reikėtų pasikliauti? Žiūrėsim ką likimas atneš. Tikiuosi - jūrą ketvirtadienį.