Žiūrėk kaip nori, gyvenimas – keistas daiktas. Baisiai keistas. Pavyzdžiui, neginčytina, jog mes visi sudaryti iš visiškai tokios pat materijos, kaip ir protingiausios, kūrybingiausios, įstabiausios visatos būtybės. Maža to mes susidedame iš lygiai tokių pat atomų struktūrų, kaip ir aukščiausi planetos kalnai ar šviesiausios Galaktikos žvaigždės. Aišku, tą patį galima pasakyti ir apie bulvę, sraigę ar mėsos vyniotinį. Gal todėl gyvenime tiek daug nesusipratimų.
Todėl daryk, kas tau prie širdies, ką veikdamas jautiesi laimingas, ir stenkis atlikti tai kuo geriau – nesvarbu, kad lipdai tik sniego gniūžtes, bandai kuo ilgiau išbūti po vandeniu, rėkti iš visų plaučių ar meistriškai valdai plaukų džiovintuvą. Svarbiausia, kad pačiam tai patiktų.
Kai iš tiesų mėgaujiesi gyvenimu, pasiskonėdamas geri jį lig paskutinio lašelio, viskas aplinkui ima mainytis ir sužimba skaisčiausiomis spalvomis. Darydamas tai, kas tau prie širdies, kas rytą smagiai nubloški antklodę, nes nauja diena tave džiugina, todėl pasitinki ją sklidinas užkrečiamo linksmumo.
Bet užvis nuostabiausia štai kas: jei gyveni taip, kad pačiam net ūsiukai riečiasi iš malonumo (aišku, jeigu ūsiukus turi), tuomet tavo pavyzdys įkvepia ir kitus, o šitaip, mielas drauge, mes keičiame pasaulį!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą