Šiandien pasakiau sau. Ir nuėjau daryti. 

Daug diskusijų, reikalingi sprendimai, atidėliojimai, svarstymai, kas būtų geriausia. Atrodo, visiškas poilsis vyksta fizinėj plotmėj. Mintyse truputį verda, ypač kai artėju link tikslo, o tuo pačiu reikia daryti sprendimą tarp svarbių dalykų. Atrodo, žinau beveik kiekvieno nuomonę šiuo klausimu ar ką atsakytų tas ar kitas žmogus, jei paklausčiau. Dėlioti pliusus ir minusus kažkaip nesinori. Galbūt tikrai reikia atidėti šonan savo gerumą ir šiek tiek pa'cheat'int. 

Ir dar daug mąstau apie svarbą ir kokią reikšmę dalykams suteikiu bei kiek esam prisirišę prie to, kaip turėtų būti ir kiek žiūrim kaip iš tiesų yra. Atrodo, keisti nusistovėjusias normas ne visada lengva. O sakyti, kad nesvarbu, nors iš tiesų rūpi, taip pat nėra lengva. Gerai, kad savistaba jau išugdyta. Pastebi kaip yra ir štai - go do. 

Kaip sakė A., reikia man šviesos. Ir norisi šviesos, kad jausčiau pasitenkinimą darbu. Prasmės? Turbūt ir prasmės. Kiek toli mano galimybės nuo jos - kažkaip dvejoju. Tiesiog tikėti, kad viskas veikia taip kaip reikia yra kiek per mažai, kai norisi daryti. Gal čia įtaka, o gal subrandintas ir išjaustas noras. 

Go do. Go do. What to do.