Daug mažų šypsniukų apie dalykus, kurių gal net nesinori įvardyti garsiai. Bent jau lig tol, kol jie taps akivaizdūs ir matomi. Bet žinojimas ar netgi įtarimas taip pat teikia mažą jauduliuką, kuris verčia tyliai kikenti ar nurausti. Taip, ne visus dalykus žino visi žmonės. Ar net ne visus juos kartais ir įmanoma sudėti į žodžius, poelgius, pasakymus. Bet nujautimas ar numanymas stiprus. Kai žmonės daro mažus įprastus dalykus, tik šiek tiek nusišypsodami ir nuosekliai siekdami. Iš šalies net neįtartum. Jei nejaustum. Įdomūs ir nelogiški <santykiai> yra mano specifika. Kai viskas yra kur kas paprasčiau, negu kartais galvojam. Kaip vakar sakiau: ...kai atneša kur kas daugiau džiaugsmo nei galvos skausmo.

Kartais per gyvenimą einu užsimerkusi ir linguodama klubais muzikos taktu. Nes girdžiu melodijas, kurių aplinkiniai negirdi. Bet kas gi man. Jei noriu šokti, tai ir šoku. Ir visada šalia atsiranda nusišypsančių, kurie supranta mano džiaugsmą. O aš juos apkabinu. 

She keeps me warm

She keeps me warm

She keeps me warm

My love my love my love