Stebuklas ir pelėda

Šiandien rankose laikiau stebuklą. Ji vardu Gabrielė ir jai devyni mėnesiai. Dievaži, stebuklas ta maža rankytė, tvirtai glėbianti mano pirštą. Net jei visos to stebuklo atsiradimo galimybės man nėra priimtinos.
Ir dar stebiuosi tuo, kaip būnam atviri. Atviri tiems, kuriuos pažįstam, ir atviri tiems, apie kuriuos nežinom nieko. "Kartais visai gaila, kad jausmų negalim valdyti, o kartais dėl to taip gera". Ir lyg iš niekur atsiradusi daina suteikia skambesio visam tam, kas tuo metu yra. (http://www.youtube.com/watch?v=bMJkddvJ4L4).
Ir vis galvoju apie tai, ką sakė Pelėda: tupėdama ant kelmo ji stebėjo žaidžiančius draugus. Keista, - sumurmėjo ji panosėje,- iš pradžių nenoriu palikti namų, o iš jų išėjus nebenoriu grįžti...