Tiesiog biesina kai reikia galvoti apie statistiką, o galvoje skamba kalėdinės melodijos ir krūvos idėjų apie bakrotą, kai norisi padovanoti visiems daug mažų mielų smulkmenų. Cinamonu kvepiančios žvakės jau visai į pabaigą, nes kas vakarą uždegu jas, kad pripildytų kambarį jaukumo, o virtuvėj ant užuolaidos atsirado trys kalėdiniai kaspinukai su varpeliais. Ruošiuosi. Ir galbūt tikrai šis laukimas net stebuklingesnis negu pats gimimas, tačiau juk tik dėl būsimo gimimo šis stebuklingas metas ir tampa stebuklingu. Kartais man tikrai atrodo, kad kuo daugiau sluoksnių uždedam ant savo kūno, bandydami sušilti, tuo atviresnės tampa mūsų širdys. O gal čia tik tas grįžimas, kuriuo vis dar džiaugiuosi.
Ir aš jau greit kepsiu kalėdinius sausainėlius. Kvepės namai Kalėdiškai. Pamenu, kaip pernai juos kepėm kituose namuose, dalinomės su kitais žmonėm. Nesvarbu kur. Svarbu dalintis. Ir sušildžius delnus jaukiose vilnonėse perštinėse nepamiršti paimti to delno, kurio šiluma dar neaplankė. Gal dėl to ir pasirodė tokia žavi toji idėja apie dovaną tam, kuris lieka Lietuvoj, kai visa šeima sėdės prie kūčių stalo ten toli. Dalintis. Jaukumu.
Vienas kitas milijonas šviesių minčių. Ir jau greit pasibaigs egzaminai, ir jau greit Kalėdos ateis. O prieš tai - dar keli šimtai puslapių, kuriuos reikia išmokti.
http://www.youtube.com/watch?v=bqIxCtEveG8&feature=share
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą