Check'inu feisbuką, klaidžioju youtube beklausydama gražių ir nelabai dainų, rašau pasiilgtiems žmonėms žinutes, apima mintys apie darbo paieškas ir truputis beviltiškumo tame (kaip gerai, kad darbo man nereikia desperatiškai), tada klaidžioju ieškotis šiaip veiklų, nes jaučiuosi turinti per daug neišnaudoto laiko, užklystu į akcijas, pasidžiaugiu savo pigiom pilateso treniruotėm, grįžtu į feisbuką, plepu su Alessio apie keliones ir šį bei tą, užsimanau iš tiesų išmokti italų kalbą, susivokiu, kiek daug jau pamiršau, ko mokėjau, ir vėl mintys apie neišnaudotą laiką, plepu skype su V., galvoju apie savaitgalį, o jis dar taip toli (dagyvenk, brangioji), ir vėl grįžtu prie darbo paieškų...
Nesibaigančiais ratais šiandien klaidžioju po interneto ir savo minčių platybes. Prieinu išvados, kad ilgiuosi seniai matytų žmonių ir siūlau jiems susitikti (tiems, kur arti) arba rašau kad pasiilgau (tiems, kur toli), kai sustoju. Kai nebežinau aiškaus tikslo, kur toliau eiti, kokiu keliu sukti. Berods ir aš būsiu pradėjusi gyventi Projektais, kaip mano mylimoji. Ir nors žinau, kad galėčiau užsiimti bakalauriniu, ar, dar logiškiau, statistika, kurią turėsiu rašyti rytoj (Dieve, padėk), bet šie dalykai savaime aiškūs. Tai nėra projektai.
Norisi kažko, kas pažadintų, išjudintų, užkurtų tą motoriuką, kuris, žinau, manyje tyliai slepias. Ne, tam nereikia ypatingų priežasčių. Galbūt tiesiog rytojaus ryto :)
Trečią dieną skambu James Vincent McMorrow.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą