Mintijimai

Po sunkios dienos mėgaujuosi skaniu maistu, kava, lova, serialais... Ir kažkaip apsistoju ties laiškais. Tiesa, elektroniniais. Apie tuos, kuriuos pažįstu, kuriems sunku, kurie dalinasi. Mes mokom kitus dalintis. O kaip dažnai dalijamės patys? "Žodis - geriausias vaistas" sako mano reklama. Ar aš taip pat sakau?
O dar šiandien mane maloniai ir keistai stebino kultūriniai skirtumai. Ir galvoju, seniai mokiausi iš naujo pažinti žmones. Tai dėl to visai gera, kad kažkas pakviečia arbatos ir ją nusiperkam ne vero cafe, o geriam iš termoso. Paskutinės gražios rudens dienos? Galbūt. Reikia jomis mėgautis. Eisiu pasivaikščioti sekmadienį.
Kas dar apie šiandien? Kad apturėjau totally fail koliokviumą. Turbūt dar nebuvau per ketverius metus rašiusi, kur taip nemokėčiau nieko ir dėl to būtų taip gėda. Na, galim kaltinti aplinkybes, kaip visada. Bet galim ir ne.
O  rytoj eisiu laikyti anglų kalbos testo. Įdomus posūkis kasdienybėje. Dar nežinia, kur vedantis.

Vietoj statistikos

Check'inu feisbuką, klaidžioju youtube beklausydama gražių ir nelabai dainų, rašau pasiilgtiems žmonėms žinutes, apima mintys apie darbo paieškas ir truputis beviltiškumo tame (kaip gerai, kad darbo man nereikia desperatiškai), tada klaidžioju ieškotis šiaip veiklų, nes jaučiuosi turinti per daug neišnaudoto laiko, užklystu į akcijas, pasidžiaugiu savo pigiom pilateso treniruotėm, grįžtu į feisbuką, plepu su Alessio apie keliones ir šį bei tą, užsimanau iš tiesų išmokti italų kalbą, susivokiu, kiek daug jau pamiršau, ko mokėjau, ir vėl mintys apie neišnaudotą laiką, plepu skype su V., galvoju apie savaitgalį, o jis dar taip toli (dagyvenk, brangioji), ir vėl grįžtu prie darbo paieškų...

Nesibaigančiais ratais šiandien klaidžioju po interneto ir savo minčių platybes. Prieinu išvados, kad ilgiuosi seniai matytų žmonių ir siūlau jiems susitikti (tiems, kur arti) arba rašau kad pasiilgau (tiems, kur toli), kai sustoju. Kai nebežinau aiškaus tikslo, kur toliau eiti, kokiu keliu sukti. Berods ir aš būsiu pradėjusi gyventi Projektais, kaip mano mylimoji. Ir nors žinau, kad galėčiau užsiimti bakalauriniu, ar, dar logiškiau, statistika, kurią turėsiu rašyti rytoj (Dieve, padėk), bet šie dalykai savaime aiškūs. Tai nėra projektai. 

Norisi kažko, kas pažadintų, išjudintų, užkurtų tą motoriuką, kuris, žinau, manyje tyliai slepias. Ne, tam nereikia ypatingų priežasčių. Galbūt tiesiog rytojaus ryto :)

Trečią dieną skambu James Vincent McMorrow.