Nuo šios dainos prasidėjo blog'o istorija - i see the world through <you>. Rašymas vis verčia pamąstyti ir permąstyti apie tai, kas vyksta, kaip jaučiuosi, kur esu, kur link einu. Ir kai šiandien V. kalbėjo apie tai, kaip stengiasi prastebėti džiaugsmus savo kasdienybėj, galvoju išties - šalia žvilgsnio kiek laiptų dar liko, svarbu pamatyti ir tai, kiek jau užlipom. Visur - moksle, karjeroj, santykyje, keksiukų kepime... :) 100 happy days tikrai gali padėti pastebėti mažus džiaugsmus. Kartais jie būna pačiais neįtikėčiausiais rūbais apsirėdę - šiltam žvilgsnyje, praeivio šypsenoje ar slaptame apkabinime. O gal tame pasakyme "Tu šauni", kuris priverčia nusišypsoti. Nežinau, ar kada nors uždirbsiu milijoną. Bet pagalvojus apie tai, kiek žmonių jau "uždirbau" savo gyvenime, pasidaro begal šilta. Ir taip kaip šiandien, bevaikštant vakarėjančiom gatvėm, prisiminti, kad gyvename čia ir dabar. Kad esame dabar, ir ateitis yra kažkas neapčiuopiamo.  

#Happyday

Kita vertus, svajonės ir tikslai mums rodo kryptį. Kryptį, kuria norime eiti, kryptį, kur link tobulėjame, kryptį, kuri veda mus geresnio rytojaus link. Ir jei iš tiesų reikėtų įsivaizduoti rytojaus dieną, kai nebėra jokių problemų gyvenime, turbūt vienas iš dalykų, kas man apie tai kalbėtų, yra tyla ir džiaugsmas, kuriuos jausčiau viduje visai taip pat, kaip jaučiu dabar. Kad viskas veikia taip kaip reikia. 

Dėkoju gyvenimui už žmones ir pokalbius. Jūs esate dovana. Viena brangiausių, kurias esu gavusi. Meluočiau, jei sakyčiau, kad padaryčiau dėl jūsų viską. Bet padaryčiau tikrai daug. 

Retkarčiais reikia priminti sau, kad svajonėms niekada nevėlu. 

Ir čia citata, kuri visai ne į temą, bet tokia taikli, kad noris ją kažkur išsaugot: "At the end of the day, sex isn’t just about sex, although it is, in itself, a pleasurable and significant part of life. It’s also about making real contact—a genuine give and take between two people. It ignites an atmosphere of warmth and intimacy. It is one more way to uphold the quality of romance and sense of companionship that makes relationships worthwhile—a means of making connection and keeping feelings alive in real time, face-to-face, without distraction."

Although Paris was Her dream, not mine, walking those streets i found myself as walking in my own dreamland. Maybe it was because of that Paris spirit all around or maybe because it was a gift for myself with no reason. But it really made me smile and joy. While walking in numerous capitals of Europe i can notice parts of the same, there are also difference which makes the cities unique. But now i'd rather choose a destination somewhere in a small cities by the oceans or seas. Or Barcelona. I have a dream about Barcelona. But that will not take long to come true. 

Choosing the places to visit is not the hardest thing to do. Choosing where you want to go by yourself or who you'd like to become - that's the tricky part. And sometimes i really don't know. But when i need to make a decisions like i did today i just go by the feeling where i belong. I know it's not logic or even smart, but what should i say - there is the only way i know. "Wherever you go - go with all your heart" said someone smart, and i know that i can't go where i do not belong. Hopefully in the end everything will be just the way it should. Live with love or live with fear. I choose love. And this choice should not let me down. 

People come and people go. When i was talking with a friend who's moving to other city, living in other country, reaching for a dream - i wonder what kind of thing is belonging. Is it a stable thing or just comes with the right people and activities around? And how much of unstable i can handle. There are those who i call taveler heart - who could live on the road, all their lives could be packed in a backpack, who are not afraid to get lost in the middle of nowhere. And i do adore those people. But also there are other ones, who are creating a warm and cosy home, baking pies and wearing fresh-washed sweaters. I look at them and feel a bit jealous of the warm feeling they can make so easily. I'm none of those. Or something in between. Or maybe on my way with a backpack to find those apple-pie-smelling home. 

“Is there anything I can do to make you feel more loved?”