2014 m. kovo 30 d., sekmadienis


For a moments like this it is worth to live. Tikrai, milijonas gražiausių jausmų ir akimirkų. Ačiū. Ir visai netrukus - akimirkos susidėlioti mintis ir daiktus ir kibti į naujus dalykus. Sunku, kai nesuformuluoju tiksliai, kas man būtų įdomu. Tokiu atveju sunku rinktis. Ir blogai, kad visai priimu idėjas, kurios nėra pačios geriausios. Kažkas čia ne taip. Nesusidėlioju kas. Galbūt visi turimi variantai neatrodo teisingi, kol nėra to, kuris patvirtintų tai, kas esu. Kartais galvoju kas man patinka - nepriekaištingas dosje ar pokalbis. Ir net negaliu paaiškinti logiškai, kodėl šypsausi vien pagalvojus - ar iš ilgesio, ar dėl galimybių. Atrodo, gyvenimas kelia daugiau klausimų, nei duoda atsakymų. Bet gal tai ir yra žavesys - keliauti nežinant. Net jei kartais kažkaip nekomfortabilu, nejauku ar nedrąsu. Arba visiškai neaiški final destination. 


Visai tikėtina, kad mano planams trūksta kryptingumo ar konkretumo. O tuo pačiu taip norisi gyventi kažkaip humanistiškai - tikint, kad viskas savu laiku, sava tėkme, sava eiga... Galbūt per mažai tikiu. Atsakymų noris ieškotis protingose knygose arba protingoje many. Kažin, ar mūsų laukia pasivaikščiojimai? Pasivaikščiojimus aš labai mėgstu. 

2014 m. kovo 27 d., ketvirtadienis

s

Žiūriu šiandien į pasaulį ir negaliu nesišypsoti. Buvau daug kartų apkabinta, apiberta mielais žodžiais ir maloniomis smulkmenomis, namai žydi gėlėmis, o širdyje skraido daug spalvotų laimės dramblių. Būti svarbia - galbūt tai yra laimė. Būti mylima ir ta, kuri rūpi. Lyg mažas vaikas didelėm akim dairausi ir galvoju - tikrai, jei yra tų, kuriuos myliu - ar yra dėl ko nerimauti? In the end there's only love - taip dainuoja vienoj iš mano dovanų. Ir nors kartais mes kaip krantai - artėjame ir tolstame, vistiek gera, kad esi. In the end there's only love.

2014 m. kovo 17 d., pirmadienis


I was never good in talking, was I?

And that makes me wonder weather it's just me who is going into ups and downs all way around while just starting to believe that all dreams could come true and after just a bit realising that it's not exactly true. And that starts comes to ends a bit more suddenly that I could expect. Nothing is more temporary than believing about forever. All the situations i'm in makes me feel powerless. Even if i truly believe that it's not true, i feel the way i feel. Don't know which kind of motivational quotes or pics could reverse it right now. 

On the other hand, it's just the way it is. Let's face the life - that's not always flowers and joys. And these parts when we feel left on our own makes us stand and believe in ourselves that we really can, no matter what. It's just the time to make a new plans and ways to go. 
I know being beautiful, succesful, attractive, smart, outgoing and all the other qualities which are valuabe at the moment is not the target i'd like to reach. But - there is no wrong way if you're going to beat the same enemy, isn't it? That's why i need to choose the other way around and start from the ending to reach the beggining. And i know i'm good at it.

Don't break his heart
His achy breaky heart
I just don't think he'll understand

2014 m. kovo 5 d., trečiadienis

Place: Train
Music: Alina Orlova

I feel like the rain is coming. But that‘s not the sadness. Just the clouds are filled with all the capacity they have and they need to refresh and some kind of let everything go. Refreshment. Maybe that would be the word of the emotion. After two days full of new information, surounded by smart people who are looking at you as an equal colleaque, planing future activities where you‘re invited to participate and your voice is valuable. Pretty osom feeling, thou the brains were working for two days more or less full time, so the music and a cup of green tea is everything i‘d need as an evening plan. Or maybe a run. A run for refresh the mind. I don‘t know if I could let myself to do nothing all the evening, but i miss my dearest and i just want to sit and talk. This is what we usually do, and i value it as one of the greatest things in friendship. You need to be a good talker that the people like to communicate with you. And you need to be a good listener if you want the people like to communicate with you.
And i also thought about the value of time and the value of the knowledge i have from university. Yes, i missed two lectures. Did I know more than before? Definately. But my university‘s knowledge were really valuable at the discussions we had. So I was right that the value of studies in the right work place. Happy about it! And it seems like finally I will have the possibility to have my own responsibilities in the field I imagine myself. What could be more important at the moment? Master thesis topic, maybe.

Don’t know why people are letting the walls down at this period. But as smart person says, it’s just the reflextion of your own behave.

You may feel the importance of moment while a train goes by.



2014 m. kovo 2 d., sekmadienis


Sleep now under my skin
Make sure you’ll try to
Conjure the wind
And ease my mind

Teoriškai turėčiau būti atsidariusi dvi excelio lenteles ir įtemptai tikrinti duomenis. Bet padarysiu tai rytoj. Šiandien galiu skųstis gyvenimu, kaip viskas komplikuota ir sudėtinga, kaip aš nežinau ir nenoriu žinoti, kaip viskas ne taip, kaip tikėjausi, kaip nėra gerų sprendimų ir kaip noriu nebūti taip, kaip esu. Arba galiu džiaugtis artėjančiu pavasariu ir klausytis žmonių, kurie sako, kad "tai va ir su tavim toks pat jausmas". Ir spinduliuoti savo meridianų balansu bei rūpestingumu, apie kuriuos šiandien girdėjau. 
Aš nežinau, kodėl kartais norisi rūpintis tais, kuriems nerūpi, ir negaliu būti atvira tiems, kuriems rūpiu. Kažin ar viskas pernelyg sudėtinga. Gal greičiau pernelyg paprasta. Paprasta būti, kai viskas gerai. Sudėtinga, kai gerai ne viskas. 
Ir net jei kartais norisi susisukti ir niekur nejudėti, tai nėra tas savivaizdis, kurį norisi matyti. Nes esu kitaip, nei tai, kas yra. Todėl čia neužsibūsiu. Nesvarbu, su ar be taškais ant i. 
Jaučiu beprotišką norą keliauti ne ta kryptimi, kuria žadėjau.