Išėjusi į pasivaikščioti lyjant lietui iš naujo suprantu kodėl myliu rudenį. Jo vėsą ir šaltoką atšiaurumą. Bet dar ne dabar, dar nepakankamai prikaupiau atsargų žiemai, dar nepakankamai saulės išgėriau. Nors visiškai ruduo šiomis dienomis, lyjant. Grįžtant paryčiais ir nenorint miegoti vien todėl, kad akimirkos taip maža. Akimirkos, kurios kaip žinia baigias. Ir nors dar nėra jausmo kad jau visiškai pabaiga, žinau, kad gal tik akimirka ir beliko. Keista, kai tie patys dalykai atneša milijoną džiaugsmo ir liūdesio tuo pačiu. Ir štai parą po to taip ir noris žiūrėti visą sezoną serialo bei niekur nelipti iš lovos. Nežinau, kodėl mano istorijos būna tokios. Visos jos turi panašų kartoką skonį, kuris vėliau susimaišo su saldumu ir galiausiai nei nebežinai kas tai yra iš tiesų. Tik jausmas panašus. Panašus į tą, nuo kurio dvelksmo susigūžiu. 

Keliauti aplink pasaulį - štai ko dabar man norėtųsi. Susikrauti kuprinę ir išeiti. Ilgam. Deja, neesu tokia drąsi. Todėl renkuosi paprastesnį variantą - atsitraukti, užsidaryti ir negalvoti. Ir nejausti, kad dienos bėga. Nejausti, kada diena prasideda ir kada baigiasi. Tik susisukti į kamuoliuką ir savo psaulį sutalpinti į keletą kvadratinių metrų. Išbūti. Žinau, kad tik trumpam.

Seniai jaučiau tiek gyvų jausmų, kiek per pastarąjį mėnesį. Šalia to, kad emociškai tai gerokai sekina, yra didžiulis džiaugsmas dėl gyvybės, kurį tie jausmai neša. Kuomet serialai telpa ne tik į monitorių, bet ir į vidų.

Sometimes we stay up so late that we drink our morning coffee before we go to sleep. And I feel like I'm repeating my Erasmus life once again for a few days. Paryčiais kalbėti angliškai ir šokti pagrindinėj miesto gatvėj, lig paryčių romantiškai gerti vyną ir be perstojo plepėti, kartais šio to nelabai prisiminti ir pažindintis su žmonėmis, kurių nei vardų, nei tautybių nepamenu. Taip, gyvenimas gali būti pretty osom ir čia, galbūt vienintelis skirtumas tame, jog čia šiek tiek reikia galvoti apie darbą ar kitas veiklas, šalia viso to, ką vadinsime "tūsu". Bet jausmas geras, išties geras. O galbūt tiesiog švęsti yra ką. Gyvenimą ir naujus etapus :) 

Visgi mano norai yra sunkiai suderinami, kuomet noris gyventi linksmai ir sveikai, ir keliauti bei dirbti kokį nors rimtesnį darbą negu dabartinis, ir karjeros klausimų išspręsti niekaip negaliu, tarsi sunku kelią pasirinkti, kuomet nei vienas variantas per daug netenkina. Galbūt kažką visiškai šalutinio? Hm. Laikas neužilgo ims spausti. 

Bet šiaip gyvenu džiaugsme, tikrai. Gal kiek nuvargus per visas šias osom dienas, bet šalia to, kad noris tiesiog sėdėt hamake ir skaityt romanus, esu labai laiminga vis atrasdama kažką iš naujo. Ir šiek tiek jausmas sumažėjusios meilės veiklai, kurią visuomet labai noriai atlikdavau. Bet kažkodėl visus sprendimus ir keitimus dar norisi palikti ateičiai, o dabar tiesiog ilsėtis.

 

We're up all night to get lucky. Oggi sera or stasera. Pastaraisiais savaitgaliais man taip gera būti čia - Lietuvoj, su krūva smagių žmonių, skirtingai ir tuo pačiu labai panašiai jausti visiškai laimės akimirkas, kai atrodo kad va - nieko daugiau ir nereik, tik būti taip ir čia. Na, galbūt nuolatinis toks gyvenimas ir būtų visiškai tūsas 24/7, ir nežinau kodėl mane šiuo metu ši idėja visai žavi. Keista, kai noris būti čia, o ne ten kažkur. Užsieniai už jūrų marių... Galbūt visgi vasarosiu Lietuvoje, a? Pažiūrėsim, pažiūrėsim, ką likimas mums atneš... 

Šiaip labai gera man dėl žmonių. Šiuo metu jaučiuosi jais be galo turtinga. Turtinga artumu, plepesiais, linksmybėmis ir kalnu dalykų, kuriuos gali suteikti tai, kas vadinama draugyste. Anksčiau tikrai galvojau, kad būna friends forever ir sunku tai pakeisti. Dabar visgi jaučiu, kad visi žmones, kuriuos šiuo metu tiesiog dievinu, atsiradę mano kelyje ne taip ir seniai. Bet ačiū jiems už tai.

Be penkių minučių su aukštuoju. Taip, noras pagaliau kažkaip dėti tame tašką yra, atrodo ilgai čia viskas tempiasi. Šiek tiek neramu dėl tolimesnio kelio, o tuo pačiu taip noris jau eit pirmyn ir aukštyn. Tobulėti - kaip pasakytų tas, kuris šį žodį vartoja be saiko. O kas toliau, kas toliau? Vienas Dievas težino, bet jis man labai žadina smalsumą. 

Kaupiu valią. Jau laukiu braškių. Ir romanų skaitymo hamake.